Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
-2
naudingas 0 / nenaudingas -2

Žuvis

  
 
 
12345678
Aprašymas

Žuvies maistingumas. Pirminis žuvies paruošimas. Žuvų darinėjimas. Virti žuvies patiekalai. Kepti žuvies patiekalai. Lietuviški žuvies patiekalai. Šalti žuvies patiekalai ir užkandžiai. Išvados.

Ištrauka

Žuvis yra gana maistinga ir lengvai virškinama. Įvairių rūšių žuvyje yra 14-22% baltymų. Baltymingiausios – lašiša, skumbrė ir kitos ypač jūrų, žuvys. Žuvies baltymai pilnaverčiai, todėl žmogaus organizmas juos lengvai pasisavina. Be to, žuvies baltymai puresni ir lengviau virškinami negu mėsos. Žuvyje yra 5 kartus mažiau jungiamojo audinio negu mėsoje. Ekstrakcines medžiagos teikia žuviai malonų skonį ir žadina skrandžio sulčių išsiskyrimą.
Riebalų kiekis labai įvairus (nuo 0,5% iki 38%), priklauso nuo žuvų rūšies, amžiaus, lyties ir sugavimo laiko. Daugiausia riebalų turi unguriai, lašišos, eršketai ir skumbrės. Daug riebalų yra menkės kepenyse. Žuvų riebaluose daugiau neprisotintųjų rūgščių, negu kitų rūšių riebaluose, netgi aliejuje. Todėl, vartojant žuvų riebalus, mažiau sergama kraujagyslių ligomis, valgant daugiau ir riebesnės žuvies patiekalų, kraujyje mažėja cholesterolio.
Žuvyje yra 0,9-1,7% mineralinių medžiagų: kalcio, natrio, chloridų, fosforo, sieros, magnio, geležies ir kt. Labai svarbūs žmogaus organizmui yra mikroelementai 9varis, arsenas, kobaltas, manganas, jodas ir kt.), kurių yra žuvyje. Daug jodo yra jūrų žuvų mėsoje bei taukuose, ypač skumbrės. Jodas, manganas ir varis – būtini normaliai žmogaus organizmo medžiagų apykaitai palaikyti ir aktyvina išorės bei vidaus sekrecijos liaukų veikimą.
Žuvies mėsoje yra vitaminų: A, B, D ir PP, mažiau – K ir E. Jūrų žuvų riebaluose – vitamino B12.
Ungurio, karpio, lyno ir nėrės kraujyje yra nuodų, kurie suyra per 15 min., kai temperatūra 60-70o C, tačiau šias žuvis darinėti pavojinga. Darinėjama atsargiai, nes susižeidus žuvų kaulais arba pelekais, galima užsikrėsti ligomis bei sukelti uždegimus.
Žuvys skirstomas į žvynuotąsias ir erškėtines.
Žuvis gali būti: gyva, šviežia negyva, atšaldyta, užšaldyta, sūdyta, rūkyta, rečiau – džiovinta ir vytinta. Priimant žuvį, pirmiausia reikia patikrinti, ar ji šviežia. Jei abejojama, kreipiamasi į sanitarinę inspekciją, kur atliekami laboratoriniai tyrimai. Nešviežia žuvį valgyti pavojinga.
Šviežios žuvies žvynai laikosi tvirtai, oda stangri, mėsa elastinga ir stipriai laikosi prie kaulų, akys iškilusios, blizga, žiaunos ryškiai raudonos. Šviežia žuvis skęsta vandenyje. Senos žuvies mėsa suglebusi, nesilaiko ant kaulų, paviršius gleivėtas, akys įdubusios ir neskaidrios, žiaunos išblukusios.
Iš smulkios žuvies (iki 200g) verdami sultiniai ir sriubos, ruošiami antrieji virtos žuvies patiekalai, žuvis kepama su galva.
Vidutinio stambumo 9nuo200 g iki 1kg) žuvis kepama, šutinama, verdama.
Stambi žuvis (daugiau kaip 1 kg svorio) tinka patiekalams iš filė (nugarinės) gaminti, kepti riebaluose ir maltinių masiai ruošti.
Gyva žuvis iki vartojimo laikoma voniose po tekančiu vandeniu. Darinėjama užmušta. Šviežia negyva žuvis turi būti greitai paruošta ir realizuota, nes ilgai laikant pradeda irti baltymai. Vertingiausia yra gyva žuvis. Mažiausiai vertinama sūdyta, nes mirkoma sūdyta žuvis praranda daug maistingųjų medžiagų. Druskai veikiant, išsiskiria sultys, žuvis sukietėja, pablogėja jos skonis. Skanios tik mažai sūdytos silkės ir lašiša.
Užšaldytos žuvies atšildymas. Dažniausiai žuvis atšildoma vandenyje arba ore. Nestambios žvynuotosios ir bežvynės žuvys atšildomos voniose, užpylus jas šaltu 10-12o C vandeniu. Atšildyta žuvis netenka iki 8% mineralinių druskų. Nuostoliams sumažinti į 1 l vandens reikia pridėti 7 g druskos gėlųjų vandenų žuvims ir 13 g – jūroms žuvims. Atšildomos vandenyje žuvies audiniai šiek tiek išbrinksta, svoris padidėja iki 10% ir atsistato drėgnumas.
Žuvies filė atšildoma ore, kambario temperatūroje, išdėsčius ant stalų arba specialių stovų, lentynų. Žuvį reikia atšildyti greitai, nes ilgai laikoma šiltoje temperatūroje gali pradėti gesti.
Gerai atšildyta žuvis mažai skiriasi nuo šviežios. Ją reikia greitai ruošti. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-10-25
DalykasKulinarijos referatas
KategorijaKita >  Kulinarija
TipasReferatai
Apimtis8 puslapiai 
Literatūros šaltiniai2
Dydis16.26 KB
AutoriusJulisija
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaPanevėžio Margaritos Rimkevičaitės technologinė mokykla
Failo pavadinimasMicrosoft Word zuvis [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 8 puslapiai 
  • Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės technologinė mokykla / 2 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-2
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą