Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Jogurtas

  
 
 
12345678910
Aprašymas

Jogurtas. 2,4 % riebumo jogurto cheminė sudėtis. Jogurto komponentų cheminės savybės. Angliavandeniai. Baltymai. Riebalai. Virškinimas. Jogurto svarba. Išvados.

Ištrauka

Jogurtas pradėtas gaminti prieš tūkstančius metų Rytų Europoje ir Vakarų Azijoje. Kone kasdien ką tik pamelžtų karvių, avių, buivolių ar ožkų pieną supildavo į molinius indus ir laikydavo gana šiltoje aplinkoje. Tokoimis sąlygomis pienas neišvengiamai fermentuodavosi ir virsdavo mase, panašia į varškę, turkiškai vadinama " jugurt". Jogurtas išpopuliarėjo visame pasaulyje tik XX a. II pusėje, kai jogurtą pradėjo skaninti natūrialiais vaisiais bei uogomis. Dabar daugiau kaip 30 procentų žmonių visame pasaulyje reguliariai valgo jogurtą.
Jogurtas yra rūgštus pieno produktas. Jis gaminamas iš pasterizuoto arba iš sterilizuoto riebaus ir lieso pieno, kuris iš pradžių pakaitinamas, o paskui ataušinamas iki 43 – 45 oC. Tada į pieną dedama laboratorijose užaugintų Lactobacilus bulgaricus ir Streptococcus thermophilus bakterijų, kurios ir sukelia pieno fermentaciją. 4 – 5 valandas šiltame piene jogurto bakterijos dauginasi ir ima tirštinti pieną, kol jogurtas įgauna kremo konsistenciją. Toks gavimo būdas vadinamas pienarūgščio rūgimo būdu.
Jogurto gamybai gali būti vartojamas ne tik pienas, taip pat ir pasterizuota grietinėlė, pieno milteliai, sutirštintos išrūgos, išrūgų milteliai, išrūgų baltymai, neraugintos pasūkos ir kt.
Gaminami tokie jogurtai:
liesas be riebalų;
2,5 % riebumo;
2,5 % riebumo geriamas;
3,2 % riebumo;
7 % riebumo.


Angliavandeniai.
Angliavandenių jogurte, palyginus su kitomis medžiagomis, yra daugiausia. Angliavandeniai pasižymi šiomis savybėmis:
visi monosacharidai šiek tiek tirpsta etanolyje ir visiškai netirpsta tokiuose organiniuose tirpikliuose, kaip eteris, chloroformas ar benzenas.
Per hidroksigrupes monosacharidai reaguoja su metalų hidroksidais, sudaro eterius ir esterius, tap jų – monosacharidų fosfatus, kurie aktyviai dalyvauja skylant bei sintetinantis sacharidams organizme.
Koncentruotų mineralinuų rūgščių veikiami, angliavandeniai pamažu skyla, sudarydami įvairių produktų mišinį: furfurolą, levulino ir skruzdžių rūgštis ir vadinamąsias humusines medžiagas. Jos tamsiai rudos arba juodos spalvos, blogai tirpsta vandenyje. Ketozes koncentruotos rūgštys skaido greičiau, negu aldozes.
Visi monosacharidai ir kai kurie disacharidai šarminiame tirpale šildomi dervėja, sudarydami juodą arba rudą tirpalą.
Veikiant sacharozės tirpalus rūgštimi ir šildant, vyksta inversija (sacharozės hidrolizė), o susidaręs gliukozės ir fruktozės mišinys vadinamas invertuotu cukrumi.
Kaitinant koncentruotus cukraus tirpalus (kai temperatūra pakyla virš 180 oC) prasideda cukraus karamelizacijos reakcija. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-12-31
DalykasKulinarijos referatas
KategorijaKita >  Kulinarija
TipasReferatai
Apimtis8 puslapiai 
Literatūros šaltiniai5
Dydis13.09 KB
Autoriussonata
Viso autoriaus darbų4 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaKauno kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word jogurtas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 8 puslapiai 
  • Kauno kolegija / 1 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą