Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Kita>Kulinarija>Prancūzų virtuvė ir kultūra
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Prancūzų virtuvė ir kultūra

  
 
 
1234567891011121314151617181920
Aprašymas

Tikslai. Įžanga. Prieskoniniai sviestai. Padažai. Mišrainės ir salotos. Sriubos. Patiekalai su sūriu ir iš sūrio. Patiekalai iš kiaušinių. Žuvys, vėžiagyviai, varlės. Mėsos patiekalai. Miltiniai patiekalai. Daržovės. Saldūs patiekalai, kepiniai, kiti saldumynai. Saldūs lietiniai, ryžiai ir suflė. Išvados.

Ištrauka

Prancūziškos virtuvės tradicijos pradėjo formuotis XVI a., kai į šalį atvyko italų kilmės Katerina de Mediči, supažindinusi prancūzus su delikatesais, kurių šie anksčiau nebuvo regėję. Vėliau Fransua de La Varenne sukūrė nuostabius padažus. Metams bėgant prancūziška virtuvė buvo kuriama ir tobulinama, kol tapo tokia, kokia yra šiandien. Dabar prestižinės Prancūzijos kulinarijos mokyklos, ruošiančios geriausius specialistus, sutraukia mokinių iš visos Europos.
Prancūzų virtuvės, labai racionalios ir nelabai brangios, patiekalų pritaikymas mūsų stalui yra visiškai realus. Daugelį šios virtuvės patiekalų galima paruošti ir pas mus, kartais padarius tik nežymius pakeitimus receptuose. Svarbiausia – geri norai, susipažinimas su įvairiais praktiniais patarimais ir visų pirma – polėkis, nes prancūzų virtuvė – tai virtuvė su polėkiu.
Prancūzai valgo tris kartus per dieną: ryte - le petit dejeuner, 13 val. - le dejeuner, 20 val. - le diner. Šių valandų griežtai laikomasi, kadangi mitybai prancūzai skiria labai daug dėmesio.
Pusryčiams prancūzai valgo nedaug – dažniausiai ragelius su džemu, užgerdami kava ar pienu. Dejeuner yra jau gausesnis, pradžioje valgoma mišrainė arba daržovių salotos, po to – mėsos ar žuvies patiekalas arba patiekalas iš kiaušinių, sūrio arba jogurto, pabaigoje – desertas, kurį sudaro tarta, kremas arba vaisiai. Pagrindinis prancūzų valgymas yra vakarinis Dine, kuris paprastai yra gausesnis už dejeuner. Pradedama nuo sriubos arba karšto ar šalto užkandžio, po to paduodamas mėsos ar žuvies patiekalas su daržovėmis, patiekalas iš kiaušinių ar daržovių apkepas, salotos, sūriai, pabaigoje – desertas. Tiek dejeuner, tiek ir diner stalui paduodamas vynas: kasdien – lengvas, stalo, o šventėms – žinomų markių.
Prancūzų virtuvei būdingi regioniniai skirtumai, tačiau bendrai ją galima suskirstyti į Pietų Prancūzijos ( Provanso) ir Šiaurės Prancūzijos virtuvę. Pietuose daugumos patiekalų paruošimui naudojamas alyvų aliejus, o šiaurinėje – sviestas arba margarinas. Pietų Prancūzijos virtuvė labiau aromatinga, kvepia ne tik žolelėmis (kaip ir visa Prancūzijos virtuvė), bet ir česnaku.
Prancūzų virtuvė nėra nei prėska, nei per daug aštri, kvepia petražolėmis, čiobreliais, rozmarinu, peletrūnu, bailiu, o jos paslaptys glūdi sugebėjimuose taikyti ir derinti visus šiuos prieskoninius augalus. Petražolės ir kmynai pagerina mišrainių, daržovių salotų, mėsos kepsnių ir keptos žuvies skonį, o mišinyje su peletrūnu ir žalių svogūnų laiškais sudaro klasikinį prieskonį omletams. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2010-05-10
DalykasKulinarijos referatas
KategorijaKita >  Kulinarija
TipasReferatai
Apimtis17 puslapių 
Literatūros šaltiniai2
Dydis512.82 KB
Autoriusjuste
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2010 m
Klasė/kursas12
Mokytojas/DėstytojasJūratė Montrimienė
Švietimo institucijaKaišiadorių Algirdo Brazausko vidurinė mokykla
Failo pavadinimasMicrosoft Word Prancuzu virtuve ir kultura [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 17 puslapių 
  • Kaišiadorių Algirdo Brazausko vidurinė mokykla / 12 Klasė/kursas
  • Jūratė Montrimienė
  • 2010 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą