Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Kita>Kulinarija>Italijos virtuvė (3)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Italijos virtuvė (3)

  
 
 
12345678910111213
Aprašymas

Įvadas. Nuo seniausių laikų. Regionų ypatybės. Šiaurės vakarų Italija. Šiaurės rytų Italija. Centrinė Italija. Romos ir Lazio regionas. Pietų Italija. Italija – vyno šalis. Pietų metas. Receptai. Lazanija su mėsos įdaru. Risotto su pomidorais ir šviežiais bazilikais. Pizza ai Quattro formaggi. Pasta marino. Minestrone sriuba. Focaccia. Jautienos carpaccio. Salotos capresse. Tiramisu.

Ištrauka

Italija – grožio ir gero skonio šalis. Šis apibūdinimas išsprūsta kalbant apie klasikinę senųjų miestų – Romos, Venecijos, Florencijos – architektūrą, aptarinėjant drabužių madas, apžiūrinėjant prabangius automobilius ir, žinoma, pasivaišinus gardžiu maistu.
Nuo Cezario laikų Italijoje populiarus posakis - "pilnas skrandis – rami siela". Daugelis mėgsta makaronus ir picą, todėl mano, kad tai pagrindinis itališkas maistas. Iš tikrųjų Italijoje virtuvė diferencijuojama pagal regionus ir yra pakankamai skirtinga. Tą įtakoja labai skirtingas klimatas šalies šiaurėje ir pietuose bei skirtinga topografinė padėtis.
Kaip bebūtų, itališka virtuvė su savo kvapų, spalvų, skonių ir tekstūrų mišiniu yra viena populiariausių pasaulyje. Alyvų aliejus, grūdai, daržovės, žolelės, žuvis, sūris, vaisiai ir vynas atrodo idealūs ingredientai šiuolaikinei dietai.
Minutėlei mintimis persikelkime į siauras Italijos gatveles, pasidomėkime, bene giliausiomis pasaulyje, maisto ruošimo tradicijomis (seniausia žinoma kulinarinė knyga buvo parašyta dar senovės Romos imperijoje, tad italai teisėtai didžiuojasi savo puikia virtuve ir vynu. -Aut.past.), paragaukime įvairiausių patiekalų, pajuskime skonių ir kvapų harmoniją.


Italija – margaspalvių regionų šalis, plytinti Apeninų pusiasalyje, savo forma primenančiame elegantišką aukštakulnį batą. Italų virtuvės istorija siekia Senovės Graikijos ir Romos laikus. Žinoma, kulinarinių aukštumų buvo pasiekta prabėgus ne vienam šimtmečiui, tačiau jau tada žmonės sūdė žuvį, marinavo alyvuoges, džiovino figas. Kasdienį eilinio žmogaus maisto racioną sudarė itin paprasti produktai: lęšiai, lubinai, avinžirniai, vėliau – pupos, įvairios daržovės, pienas, sūris.
Galvijus mėsai pradėta auginti žymiai vėliau, tik Romos Imperijos laikais. Tada šiek tiek pasikeitė ir valgymo įpročiai, pradėta valgyti nebe du, o tris kartus per dieną. Pusryčiams italų protėviai valgydavo vyne mirkytos duonos, grūdų košės arba sūrio, saujelę vynuogių ar alyvuogių, vidurdienį užkąsdavo lengvo šalto maisto ir tik vakare prikirsdavo jautienos, ožkienos, kiaulienos, jūros gėrybių, žuvies patiekalų. Desertui skanauta saldumynų iš medaus, užgeriamų aromatingu vynu.
Viduramžiais užkariautojai barbarai pakeitė kulinarines tradicijas. Šis procesas palietė net periferinius regionus. Tarkime, Sicilijos gyventojai pradėjo džiovinti makaronus, kurių atsargas ypač patogu kaupti. Iš arabiškų šalių atvežti prieskoniai pradėti naudoti ne tik kulinariniais, bet ir medicininiais tikslais, maisto konservavimui. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2011-02-02
DalykasKulinarijos namų darbas
KategorijaKita >  Kulinarija
TipasNamų darbai
Apimtis11 puslapių 
Literatūros šaltiniai2
Dydis31.63 KB
AutoriusJuste
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2009 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasVasiliauskienė
Švietimo institucijaKauno kolegija
FakultetasVerslo vadybos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Italijos virtuve [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Namų darbai
  • 11 puslapių 
  • Kauno kolegija / 3 Klasė/kursas
  • Vasiliauskienė
  • 2009 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą