Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Kita>Kulinarija>Maisto medžiagos (2)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Maisto medžiagos (2)

  
 
 
12345678
Aprašymas

Sveikos mitybos ypatumai. Sveikos mitybos piramidė. Baltymai. Riebalai. Angliavandeniai. Maitinimosi režimas. Vitaminai. Cheminiai elementai.

Ištrauka

Kad pasipildytų energetinės organizmo atsargos, galėtų augti ir regeneruotis jo kūno audiniai, jis turi gauti maisto medžiagų: baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių druskų, vitaminų ir vandens. Šių medžiagų organizmas gauna su maisto produktais ( mėsa, pienu, duona, daržovėmis, kruopomis).
Žinant maisto produktuose esamą baltymų, riebalų ir angliavandenių energetinę vertę, galima apskaičiuoti žmogaus maisto normos kaloringumą. Tai labai svarbu, nustatant pilnavertį jo maitinimo rėžimą.
Organizmas nepilnai įsisavina gaunamus maisto produktus. Kai kurie iš jų praeis pro žarnas, nepakitę ir bus pašalinamas, nepanaudojus juose esančios energetinės vertės. Augalinės kilmės maisto produktus, organizmas įsisavina blogiau, negu gyvulinės kilmės produktus. Mišrų maistą įsisaviną geriau, negu atskirus maisto produktus.
Organizmas sugeba įsisavinti 95% gyvulinės kilmės maisto savybių, baltymų 85%, augalinės kilmės 95% ir net 97% mišraus maisto savybių. Kuo blogiau maistas apdorotas, tuo blogiau jo maistines savybes įsisavina organizmas.
Maiste yra vairių naudingu medžiagų. Bet ne visos suteikia vienodą energijos kiekį. Tai priklauso nuo maisto rūšies ir joje esančių medžiagų. Viena iš tokių medžiagų yra baltymai.
Baltymai yra būtina sudedamoji kiekvieno gyvo organizmo dalis. Didesnė su maistu gaunamų baltymų dalis organizme sunaudojama naujoms ląstelėms ir audiniams susidaryti; tai būtina ir suaugusiam žmogui, nes jo organizme vietoje senų, žuvusių ląstelių formuojasi naujos. Be to, suaugusio žmogaus organizme gaminasi virškinimo fermentai, hormonai, antikūnai, kurių sudėtinė dalis yra baltymai. Be šių savybių, baltymai yra ir energijos šaltinis- sudegant 1 g baltymų, atsipalaiduoja 4,1 kalorijos (kcal) šilumos.
Su maistu žmogus gauna gyvulinės ir augalinės kilmės baltymų, Gyvulinės kilmės baltymai yra ne tik artimesni žmogaus organizmui, bet ir svarbesni biologiškai. Tačiau maiste turi būti ir vienų, ir kitų baltymų. Žmonėms pagal veiklos rūšį reikia skirtingo baltymų kiekio:
1) žmonėms, nedirbantiems fizinio darbo, baltymų reikia apie 90-100 g. per dieną;
2) žmonėms, dirbantiems mechanizuotą darbą- apie 100-110 g. per dieną;
3) žmonėms, dirbantiems dalinai mechanizuotą darbą- apie 120 g. per dieną;
4) žmonėms, dirbantiems sunkų fizinį darbą- apie 140 g. per dieną;
5) 60 -70 metų amžiaus žmonėms apie 80 g. , o vyresnėms kaip 70 metų - apie 75 g. baltymų per dieną;
6) sportininkams treniruojantis ir dalyvaujantiems rungtynėse- apie 140-170 g. per dieną.

Kai maiste trūksta baltymų, sumažėja žmogaus darbingumas, atsparumas įvairioms ligoms, atsiranda patinimų, sutrinka kasos, kepenų funkcija ir medžiagų apykaitos procesai. Neigiamai žmogaus organizmą veikia ir per didelis baltymų kiekis (4-5 gramai vienam kūno svorio kg.): smarkiai gali pablogėti kepenų inkstų ir kitų organų funkcija. Be to, vartojant per daug baltymų, ypač gyvulinės kilmės, padidėja puvimo procesai žarnyne: nuo to sutrinka normali virškinimo trakto funkcija. Tačiau, kai kada sergantiems, pavyzdžiui, karščiuojant, sergantiems alimentarine distrofija (išsekimu dėl nepakankamos mitybos ar nepakankamo maisto pasisavinimo), reikia vartoti daugiau baltymų. Lentelėje parodyta, kiek yra baltymų dažniau vartojamuose maisto produktuose. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-07-16
DalykasKulinarijos referatas
KategorijaKita >  Kulinarija
TipasReferatai
Apimtis8 puslapiai 
Literatūros šaltiniai8
Dydis82.16 KB
Autoriuskristina
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2005 m
Klasė/kursas0
Failo pavadinimasMicrosoft Word maisto medziagos.doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą