Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Kita>Kulinarija>Paukštienos šalti ir karšti patiekalai
   
   
   
-1
naudingas 0 / nenaudingas -1

Paukštienos šalti ir karšti patiekalai

Aprašymas

PowerPoint pristatymas. Vištiena. Pirminis paukštienos paruošimas. Paukštiena. Kalakutiena. Antiena ir žąsiena. Iš paukštienos gaminami patiekalai. Karšti paukštienos patiekalai. Receptūros su paukštiena.

Ištrauka

Vištiena
neabejotina šiuolaikinės mitybos lyderė, nes yra geriausias pilnaverčių baltymų šaltinis. Jeigu 100 gr. kiaulienos yra 10-15 proc., tai vištienoje – 20-23 proc. baltymų. Vištiena – mažiau kaloringa ir mažiau riebi, joje daugiau mineralinių druskų ir vitaminų. Ypač šiuo požiūriu vertingos vištų krūtinėlės. Paukštienos riebalai — tai organizmui reikalingos nesočiosios rūgštys, todėl ši mėsa nepakeičiama dietinėje mityboje.

Paukštiena yra skani, lengvai virškinama, joje daug pilnaverčių baltymų. Paukščių skerdiena pagal nupenėjimą skirstoma į pirmą ir antrą kategorijas. Paukščių mėsoje yra baltymų, riebalų, mineralinių ir ekstraktinių medžiagų. Maistinių medžiagų kiekis priklauso nuo paukštienos kategorijos, rūšies, amžiaus. Jaunų paukščių mėsa yra minkštesnė, sultingesnė ir lengviau virškinama, bet joje mažiau riebalų ir mineralinių medžiagų. Kepant ji greit suminkštėja. Senų paukščių mėsa yra kietesnė, joje daugiau jungiamojo audinio, mineralinių ir ekstraktinių medžiagų. Ji suminkštėja tik ilgiau verdama bei troškinama. Dėsliųjų veislių paukščių mėsa yra liesesnė ir prastesnė, o mėsinių - riebesnė ir raumeningesnė. Riebalų kiekis paukštienoje didėja proporcingai paukščio amžiui. Skirtingų rūšių paukštienos cheminė sudėtis nevienoda. Vištienoje yra daug baltymų (18,0-20,8 proc.). Vištų krūtinėlės mėsa yra balta, kita - tamsesnė. Baltos mėsos maistinė vertė šiek tiek didesnė, nes joje yra daugiau baltymų, 2 kartus daugiau kreatino negu tamsioje mėsoje. Specifinis skonis ir kvapas (ypač vištienos) priklauso nuo joje esančio didelio kiekio ekstraktinių medžiagų (1,5-2,5 proc.). Paukštienoje gerai subalansuotas aminorūgščių santykis. Riebaluose daugiau nesočiųjų rūgščių negu gyvulių skerdienoje. Raumenų ir jungiamojo audinio sandara panaši kaip ir gyvulių, tik jungiamajame audinyje gerokai mažiau elastino. Vištiena tinka virtiems, troškintiems, keptiems patiekalams gaminti. Priklausomai nuo amžiaus ji išverda ar iškepa per 1-3 valandas. Kepti tinka jaunesni paukščiai. Iškepusi višta patiekiama supjaustyta maždaug į 8-10 dalių. Iš prieskonių vartojama kvepiantieji ir kartieji pipirai, lauro lapeliai, mairūnas, muškata...  ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-05-15
DalykasKulinarijos pristatymas
KategorijaKita >  Kulinarija
TipasPristatymai
Apimtis13 skaidrių
Literatūros šaltiniai0
Dydis144.36 KB
AutoriusTere
Viso autoriaus darbų6 darbai
Metai2007 m
Klasė/kursas4
Mokytojas/DėstytojasVasiliauskienė
Švietimo institucijaKauno kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft PowerPoint Maisto ruosimo techn. [speros.lt].ppt
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Pristatymai
  • 13 skaidrių
  • Kauno kolegija / 4 Klasė/kursas
  • Vasiliauskienė
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą