Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Kita>Kulinarija>Daržovių maistinė vertė
   
   
   
naudingas +1 / nenaudingas -1

Daržovių maistinė vertė

  
 
 
1234567891011121314151617181920
Aprašymas

Įvadas. Daržovių maistinės savybės. Pradinis daržovių paruošimas. Kaip kinta daržovių ir vaisių kokybė ruošiant jas maistui. Agurkinės daržovės. Agurkai. Aguročiai. Cukinijos. Moliūgai. Patisonai.

Ištrauka

Kulinarija – maisto ruošimo menas, formavosi amžiais ir yra tobulinamas mūsų laikais.Jis buvo kuriamas, ruošiant maistą namų sąlygomis .Laikui bėgant, patiekalų receptų gausėjo, jie darėsi sudėtingesni, įvairiau apiforminami. Maisto ruošimo procesas ypač praturtėjo plečiantis maitinimo įmonėms, kurios pastaruoju metu siūlo naujas receptūras ir skleidžia kitų tautų kulinarinį patyrimą.
Remiantis biochemijos, fizikos, biologijos ir kt. mokslais, buvo parengti moksliniai maisto ruošimo technologijos pagrindai. Jie pastaruoju metu yra nuolat papildomi naujomis žiniomis, pasinaudojant mitybos fiziologijos, higienos, sveikos mitybos bei kitų sričių mokslo darbų rezultatais.
Nuolat plečiama maisto ruošimo techninė bazė .Gausėja maitinimo įmonių ir namų virtuvių įrengimų bei įrankių. Gerėja gaminamų patiekalų kokybė ir plečiasi jų asortimentas.
Kiekvienas, gaminantis maistą, turi išmanyti žaliavų rūšis bei jų kokybę, jų kulinarinę paskirtį, technologiją ir atskirų operacijų seką.
Šiame savarankiškame darbe pabandysiu apžvelgti daržovių maistinę vertę, pirminius jų paruošimo būdus ir pjaustymą.
1.DARŽOVIŲ MAISTINĖS SAVYBĖS

Daržovės vertingos ne tik todėl, kad turi įvairių žmogaus organizmui reikalingų medžiagų. Jos svarbios ir dėl to, kad padeda pasisavinti kitus maisto produktus – mėsą, žuvį, pieną ir kt.
Kiekvienai daržovių genčiai yra būdinga savita cheminė sudėtis. Gamtoje nėra universalių maisto produktų, taip pat ir daržovių, kurios aprūpintų žmogaus organizmą visomis jam reikalingomis medžiagomis. Kuo rajone didesnis daržovių asortimentas, tuo labiau galima tikėtis, kad organizmas gaus jam reikalingų medžiagų.
Kad būtų išvengta medžiagų apykaitos sutrikimų, mityba turi būti subalansuota. Būtina ne tik normalizuoti baltymų, riebalų ir angliavandenių kiekį, bet ir daugiau vartoti produktų, turtingų vandens ir balastinių medžiagų. Pastarosiomis savybėmis pasižymi daržovės todėl, jos vartojamos ir laikantis dietos, nes yra ne labai kaloringos, turi daug skaidulinių medžiagų ir sukelia sotumo jausmą.
Vaisių, bulvių ir daržovių sudėtyje daugiausia yra vandens. Daržovėse vandens kiekis svyruoja nuo 65 iki 96%.
Iš organinių medžiagų, įeinančių į vaisių, uogų ir daržovių sudėtį, vyrauja angliavandeniai (cukrūs, krakmolas, pektininės medžiagos ir kt.). Bulvėse daugiausia krakmolo (8-30%), vaisiuose, uogose, kai kuriose daržovėse-cukrų. Bendras cukrų kiekis daržovėse būna 1,4…13%, uogose-2…16%, vaisiuose-7…30% (1 lentelė).
Skaidulinių medžiagų vaisiuose, uogose ir daržovėse būna nedaug-2…3%. Jos drauge su kitais angliavandeniais-hemiceliulioze ir ligninu-suteikia audiniams tvirtumo.
Kuo daugiau skaidulinių medžiagų, tuo vaisiai ir daržovės būna transportabilesni, atsparesni mechaniniams pažeidimams ir ligoms, geriau išsilaiko, tačiau būna ne tokie skanūs, grubesni ir kietesni. Skaidulinės medžiagos būtinos žmogui, jos ypač reikalingos organizmui, kai vartojama daug koncentruotų maisto produktų. Skaidulinės medžiagos skatina išsiskirti skrandžio sultis, gerina peristaltiką, sudaro palankias sąlygas žarnyno bakterijoms daugintis, lengviau iš organizmo pasišalina cholesterolis.
Taip pat svarbios pektininės medžiagos-pektinas (tirpus vandenyje) ir protopektinas bei pektino rūgštis (netirpi vandenyje). Protopektinas sujungia ląstelių sieneles. Nemažai jo būna nesubrendusiuose vaisiuose, todėl jų kietas minkštimas. Bręstančiuose vaisiuose protopektinas skyla į pektiną. Pektinas yra tirpus vandenyje, todėl ryšiai tarp ląstelių susilpnėja ir vaisiai suminkštėja. Pektininės medžiagos apsaugo skrandžio ir žarnyno gleivines, šalina iš organizmo kai kurias žalingas medžiagas.
Laikomose daržovėse angliavandenių kiekis kinta. Iš pradžių kai kurių angliavandenių gali padaugėti, pavyzdžiui, morkose padaugėja sacharozės, bulvėse-krakmolo. Ilgiau laikomuose produktuose cukrų ir krakmolo mažėja, persigrupuoja pektininės medžiagos. Skaidulinių medžiagų kiekis kinta nežymiai. Angliavandenių kiekis laikomuose produktuose labai priklauso nuo daržovių laikymo sąlygų bei veislės. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-06-07
DalykasKulinarijos referatas
KategorijaKita >  Kulinarija
TipasReferatai
Apimtis18 puslapių 
Literatūros šaltiniai0
Dydis25.24 KB
Autoriussilvija
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas0
Mokytojas/DėstytojasM. Stepanauskienė
Švietimo institucijaMarijampolės kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Darzoves.doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 18 puslapių 
  • Marijampolės kolegija
  • M. Stepanauskienė
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą