Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Kita>Kulinarija>Dietinio maitinimo pagrindai
   
   
   
2
naudingas +2 / nenaudingas 0

Dietinio maitinimo pagrindai

  
 
 
12345678910111213
Aprašymas

Įvadas. Pagrindinės maisto medžiagos, jų normos ir šaltiniai. Baltymai. Riebalai. Angliavandeniai. Vanduo. Mineralinės medžiagos. Kalcis. Fosforas. Geležis. Natris ir valgomoji druska. Kalis. Vitaminai. Maisto produktų svarba dietinei mitybai. Pienas ir jo produktai. Kiaušiniai. Mėsa ir jos produktai. Žuvis. Daržovės. Vaisiai ir uogos. Kruopos ir makaronai. Apetitas ir mityba. Poreikiai energetinėms medžiagoms ir vitaminams. Išvada.

Ištrauka

Mityba yra pagrindinė geros sveikatos sąlyga. Dėl nepilnavertės mitybos – kai maiste trūksta žmogaus organizmui būtinų medžiagų – sumažėja organizmo atsparumas ligoms. Tinkamas maitinimasis padeda žmonėms sulaukti ilgo amžiaus, išlaikyti sveikatą ir darbingumą.
Maisto medžiagų kiekis, sunaudotas per dieną, sudaro dienos maisto davinį. Kokių vartoti maisto produktų, koks turi būti mitybos būdas bei rėžimas, nagrinėja dietetikos mokslas (pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio diatia – gyvenimo būdas, mitybos režimas).
Dietoterapijai (gydymui dieta) daug dėmesio buvo skiriama jau gilioje senovėje. Dar prieš 2500 metų raikų gydytojas Hipokratas sergantiesiems įvairiomis ligomis patardavo skirti atitinkamą dietą. Tačiau, tai darydamas, jis vadovavosi patirtimi, bet ne mokslu.
Vėliau, viduramžiais, kai medicinoje vyravo farmakoterapija (gydymas vaistais), dietoterapijai buvo teikiama labai nedaug svarbos. Tuo laiku visas ligas buvo stengiamasi išgydyti vien tik vaistais.
Dietoterapijos mokslas pradėjo vystytis XIX a., kai sparčiai ėmė vystytis fiziologija ir chemija. Plačiau pradėta gydyti dieta nuo 1920 m. Vėliau mitybos klausimams tirti buvo steigiami specialūs dietologiniai institutai.
Sergančiųjų įvairiomis ligomis mityba yra suskirstyta į atskiras dietas, kurių sudėtis suvienodinta ir jų nomenklatūra patvirtinta sveikatos apsaugos ministerijos. Esant šai vieningai nomenklatūrai, ir patys ligoniai namuose gali laikytis atitinkamos dietos. Ligonis, kuriam paskirta kuri nors dieta, turi atkreipti dėmesį į tai, kad jo maiste būtų pakankamai baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių druskų, vitaminų ir vandens.
Pagrindinės maisto medžiagos, jų normos ir šaltiniai
Žmogus, valgydamas maistą, gauna įvairių medžiagų. Būtiniausios iš jų, kurių organizme niekas negali pakeisti, yra baltymai, riebalai, angliavandeniai, vanduo, mineralinės medžiagos, vitaminai.
Baltymai
Baltymai yra būtina sudedamoji kiekvieno gyvo organizmo dalis. Didesnė su maistu gaunamų baltymų dalis organizme sunaudojama naujoms ląstelėms ir audiniams susidaryti; tai ypač būdinga jaunam augančiam organizmui. Tačiau baltymai būtini ir suaugusiam žmogui, nes jo organizme vietoje senų žuvusių ląstelių formuojasi naujos. Be to, suaugusio žmogaus organizme gaminasi viškinimo fermentai, hormonai, antikūnai, kurių sudėtinė dalis yra ir baltymai. Be šių savybių, baltymai yra ir energijos šaltinis – sudegant 1g. baltymų, atsipalaiduoja 4,1 kalorijos (kcal) šilumos.
Su maistu žmogus gauna gyvulinės ir augalinės kilmės baltymų. Gyvulinės kilmės baltymai yra ne tik artimesni žmogaus organizmui, bet ir svarbesni biologiškai. Tačiau maiste turi būti ir vienų, ir kitų baltymų.
Baltymai skirstomi į pilnaverčius ir nepilnaverčius. Pilnaverčiai baltymai labiau patenkina mūsų organizmo poreikius; šiai grupei priskiriami gyvulinės kilmės baltymai, kurių esti piene, mėsoje, kiaušiniuose. Baltymų pilnavertiškumas priklauso nuo to, kiek jų organizmas pasisavinami, negu augaliniai. Baltymų atsargų organizme beveik nesudaro, todėl svarbu žinoti kiek jų reikia žmogui per parą. Patariama per dieną vidutiniškai suvartoti 1,0 – 1,5 g. baltymų kiekvieniam žmogaus kūno svorio kilogramui. Jie turi sudaryti apie 15% visų davinio kalorijų. Šios orientacinės baltymų normos gali keistis priklausomai nuo žmogaus amžiaus, darbo pobūdžio ir kt. Pavyzdžiui:
1) žmonėms, nedirbantiems fizinio darbo, baltymų reikia apie 90 – 100 g. per dieną;
2) žmonėms, dirbantiems mechanizuotą darbą, - apie 100 – 110 g. per dieną;
3) žmonėms, dirbantiems daliniai mechanizuotą darbą, - apie 120 g. per dieną;
4) žmonėm, dirbantiems sunkų fizinį darbą, - apie 140 g. per dieną;
5) 60 – 70 metų amžiaus žmonėms apie 80 g., o vyresniems kaip 70 metų – apie 75 g. baltymų per dieną;
6) sportininkams treniruojantis ir dalyvaujant rungtynėse – apie 140 -170 g. per dieną. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-09-14
DalykasKulinarijos referatas
KategorijaKita >  Kulinarija
TipasReferatai
Apimtis11 puslapių 
Literatūros šaltiniai4
Dydis37.51 KB
Autoriusstudentė
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas0
Mokytojas/DėstytojasDoc. V.Zlatkuvienė
Švietimo institucijaLietuvos Edukologijos universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Dieta [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 11 puslapių 
  • Lietuvos Edukologijos universitetas
  • Doc. V.Zlatkuvienė
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+2
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą