Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Kita>Kulinarija>Linų sėmenys
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Linų sėmenys

  
 
 
123456789101112131415161718
Aprašymas

Apie linus: Riebiosios rūgštys, Amino rūgštys, Dietinės skaidulos, Fitohormonai, Vitaminai ir mineralai. Receptai su linų produktais: Užkandžiai, Sriubos, Salotos, Antrieji patiekalai, Miltiniai patiekalai, Saldieji patiekalai.

Ištrauka

Apie linus
Linas—tai mėlynai žydinti grūdinė kultūra. Jo sėklos, kurios dar vadinamos sėmenimis, yra plokščios, ovalo formos, truputį didesnės už sezamo sėklas.
Linų sėmenys yra traškūs, malonaus riešutų skonio, o jų spalva gali būti skirtinga—nuo rausvai rudos iki šviesiai gelsvos. Spalva priklauso nuo pigmentų kiekio, esančio sėklos apdangale—kuo daugiau pigmento, tuo tamsesnė spalva. Sėklų spalva nesunkiai pakeičiama pritaikius tam tikrus nesudėtingus auginimo metodus.
Sėmenyse gausu riebalų, baltymų bei dietinių skaidulų. Įvairių tyrimų metu nustatyta, kad sėmenyse yra vidutiniškai 41% riebalų, 20% baltymų, 28% dietinių skaidulų, 7.7% vandens ir 3.4% pelenų, t.y. mineralais turtingų liekanų, gaunamų sudeginus linų bandinius. Sėmenų maistinė vertė gali kisti priklausomai nuo linų rūšies, auginimo sąlygų, apdirbimo būdo ir t.t. Ypatingai svarbios yra klimato savybės—šaltos naktys pagerina linų sėmenų aliejaus sudėtį ir kokybę.

Riebiosios rūgštys
Sėmenyse ypatingai daug randama polinesočiųjų riebiųjų rūgščių:
• alfa-linoleninės rūgšties (ALR)—nepakeičiamos omega–3 riebiosios rūgšties;
• linoleinės rūgšties (LR)—nepakeičiamos omega–6 riebiosios rūgšties.
Šios dvi polinesočiosios riebiosios rūgštys yra gyvybiškai svarbios žmogui ir turi būti gaunamos su maistu, nes mūsų organizmas jų negamina. Jos būtinos ląstelių membranų elastingumui palaikyti ir vaidina svarbų vaidmenį cholesterolio apykaitoje.
Pastaraisiais dešimtmečiais mitybos specialistai ypatingai sunerimo, kad vis daugiau yra suvartojama maisto, kuriame gausu omega–6 grupės rūgščių ir per mažai omega–3 grupės rūgščių. Iškyla problema, nes abiejų grupių rūgščių apykaitai reikia tų pačių enzimų. Taip atsiranda konkurencija tarp jų. Omega–6 grupės rūgščių perteklius trukdo omega–3 grupės rūgščių apykaitai ir neleidžia jų įsisavinti.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamas omega–6 ir omega–3 rūgščių santykis yra 5:1. Tam, kad išlaikytume šį santykį, reikėtų valgyti daugiau žalialapių daržovių, ankštinių augalų, žuvies ir linų sėmenų.
Ypatingai vertingas šiuo požiūriu yra linų sėmenų aliejus. 1 paveiksle yra palyginti riebiųjų rūgščių kiekiai įvairiuose aliejuose bei riebaluose. Alfa–linoleninė rūgštis linų sėmenų aliejuje sudaro 57% visų rūgščių ir dėl to šis aliejus yra laikomas turtingiausiu augaliniu omega–3 rūgščių šaltiniu. Linoleinė rūgštis sudaro 16% visų riebiųjų rūgščių. Linų sėmenų aliejus turi mažiausią kiekį nepageidaujamų sočiųjų rūgščių. Mononesočiųjų rūgščių kiekis šiame aliejuje taip pat yra nedidelis.
Amino rūgštys
Linų sėmenyse yra ir organizmui gyvybiškai svarbių amino rūgščių (žiūrėti 1 lentelę). Amino rūgštys būtinos baltymų, kolageno ir t.t. sintezei. Jų ypač reikia augančiam bei sportuojančiam organizmui. Šios rūgštys pagerina odos būklę, greičiau auga plaukai, mažėja priešmenstruacinio sindromo, osteoporozės požymiai, gerėja miegas, normalizuojasi centrinės nervų sistemos veikla, didėja organizmo atsparumas. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-05-21
DalykasKulinarijos referatas
KategorijaKita >  Kulinarija
TipasReferatai
Apimtis20 puslapių 
Literatūros šaltiniai0
Dydis37.7 KB
AutoriusIneta
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas0
Failo pavadinimasMicrosoft Word Apie linus.doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą