Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Kita>Kulinarija>Italijos virtuvė (2)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Italijos virtuvė (2)

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324252627282930
Aprašymas

Įvadas. Geografinė padėtis. Gamta. Klimatas. Vidaus vandenys. Žemės ūkis. Istorija. Šventės. Šlovingoji praeitis. Virtuvės ypatumai. Sveikuolių pavyzdys. Itališki pietūs. Makaronų karalystė. Makaronų istorija. Makaronų gaminimo technologija. Spalvotieji makaronai, padažai, priedai. Kaip jie valgomi ir patiekiami. Daržovių ir prieskonių deriniai. Receptai. Išvados.

Ištrauka

Viena populiariausių virtuvių pasaulyje – itališka virtuvė – siūlo daug įvairių tradicinių patiekalų, kuriais galima mėgautis kiekvieną dieną. Šią įvairovę lėmė senos, spalvingos iš graikų, romėnų, bizantiečių ir net rytiečių paveldėtos tradicijos.
Kokybiškų ir šviežių produktų vartojimas, paprasti ir greiti maisto gaminimo būdai užtikrina vis didėjantį itališkos virtuvės populiarumą šiandieniniame sveikos gyvensenos ir skubančiame pasaulyje. Itališka virtuvė siūlo sveiką kas dieninę mitybą, kadangi gaminant patiekalus vartojami ne gyvuliniai riebalai, o alyvų aliejus, virti makaronai bei ryžiai ir, kaip priedas, ne aliejuje keptos bulvės, o duona. Be to, prie palyginti nedidelių mėsos ar žuvies porcijų patiekiama daug įvairių daržovių bei prieskoninių žolelių.

Italija yra Pietų Europos centre, Apeninų pusiasalyje. Italijai priklauso ir Sicilijos, Sardinijos bei kitos mažesnės salos Viduržemio jūroje. Krantus skalauja šios jūros vandenys: rytuose – Adrijos ir Jonijos jūros, Venecijos, Triesto ir Taranto įlankos, Venecijos lagūna, vakaruose – Ligūrijos ir Tirėnų jūros, Genujos įlanka.
Teritorija. Bendras šalies plotas yra 301 230 kv. km. Kranto linijos ilgis – apie 7 600 km. Didžiausios salos – Sicilija (25 426 kv. km), Sardinija (23 813 kv. km), Elba (223 kv. km), Liparų salos. Italija turi bendrą 430 km ilgio sieną su Austrija, 488 km ilgio – su Prancūzija, 3,2 km – su Vatikanu, 39 km – su San Marinu, 232 km – su Slovėnija ir 740 km – su Šveicarija.
Gyventojai. Italijoje gyvena 58 mln. gyventojų (2005 m.).
Sostinė – Roma (nuo 1871 m.), turinti beveik 2,648 mln. gyventojų.
Kiti miestai: Milanas (1,3 mln. gyv.), Neapolis (1 mln. gyv.), Turinas (963 000 gyv.), Genuja (602 500 gyv.), Bolonija (369 300 gyv.), Venecija (309 000 gyv.).
Klimatas. Didžiojoje šalies dalyje – Viduržemio jūros klimatas, Sicilijoje – subtropikų. Dėl didelių karščių rugpjūtį visi atostogauja (Parlamentas – taip pat).
Vidutinė vandens temperatūra Gardos ežere (vasarą) – 19,2 0C
Religija. Pagrindinė gyventojų dauguma – Romos katalikai (apie 83 %), kiti – protestantai (1 %) ir netikintieji (15 %).
Etninės grupės. Dauguma gyventojų – italai (94,5 %), likusieji: vokiečiai, prancūzai; pietuose – albanai, graikai; Austrijos pasienyje – 0,5 % austrų.
Kalba. Oficiali kalba – italų, šalyje galima susikalbėti vokiškai ir prancūziškai, kai kur – slovėnų kalba. Anglų kalba suprantama didesniuose miestuose, tačiau kitur ja susikalbėti gana sudėtinga.
Laikas. Grinvičo laikas + 1 valanda.
Elektros įtampa. 220 V.
Pinigai. Oficiali valiuta – euras, jį sudaro 100 centų. Naudojami 5, 10, 20, 50, 100, 200 ir 500 eurų banknotai. Išsikeisti valiutą galima bet kuriame banke ar bankomate. Didmiesčiuose galima atsiskaityti ir kelionės čekiais. Kreditinėmis kortelėmis galima atsiskaityti miestų parduotuvėse.
Muitinės formalumai. Bagažas tikrinamas atvykstant ir išvykstant iš šalies. Galima įsivežti tik asmeniniam naudojimui skirtus daiktus. Kai kuriems iš jų taikomos kvotos, pavyzdžiui, vienam asmeniui leidžiama vežtis 400 vienetų cigarečių, cigarų ar pypkių su tabaku, kurio svoris neviršija 500 gramų, 2 butelius vyno ir vieną butelį stipriųjų alkoholinių gėrimų. Jokių apribojimų išvežamiems iš Italijos pirkiniams, išskyrus antikines relikvijas bei meno dirbinius (jiems reikia atitinkamos institucijos leidimo), nėra.
Viza. Europos Sąjungos piliečiams reikalingas tik pasas.
Sveikata. Neišskiriama jokių specialių ligų rizikos, nereikalaujama ir skiepytis vykstant į Italiją. Skubios pagalbos telefonas – 118. Prireikus skubios medicininės pagalbos reikėtų kreiptis į artimiausios ligoninės pirmosios pagalbos kabinetą. Vaistinės atidarytos 8.30–12.30 ir 15.00–19.30 val. nuo pirmadienio iki šeštadienio, tačiau didžiuosiuose miestuose yra ir dirbančių visą parą. Vaistų galima įsigyti tik vaistinėse.
Arbatpinigiai. Palikti 10 % nuo sąskaitos dydžio yra privaloma, jei arbatpinigiai neįskaičiuoti į sąskaitą.
Paštas. Darbo laikas: 8.00–13.30/14.00 val. pirmadieniais – penktadieniais, šeštadieniais – 8.00–11.45 val. Daugiau informacijos apie pašto paslaugas galima gauti paskambinus telefonu 160. Pašto ženklų galima įsigyti bet kuriame pašte.
Telefonas. Italijos telekomunikacijų sistema šiuolaikiška, gerai ir greitai veikianti. Šalies kodas skambinant iš Lietuvos – 00 39, iš Italijos į Lietuvą – 00. Skambinti galima nusipirkus telefono kortelę. Vietinės telekomunikacijų stotys yra pasirašiusios sutartis dėl tarptautinių skambučių su daugeliu tarptautinių operatorių. Interneto svetainės yra daugelyje didžiųjų miestų bei kurortų.
Restoranai. Ketinantiems vasarą pietauti restorane šeštadienį ar sekmadienį rekomenduotina rezervuoti staliuką. Paprastai vakarienė valgoma apie 19 – 21 val.
Italų virtuvė - Viva itališkai virtuvei! Italija – tai spagečių, picos, alyvuogių aliejaus, espreso kavos bei kapučino šalis. Yra sakoma "niekas negali jaustis vienišas valgydamas spagečius – jie reikalauja per daug dėmesio". Itališka virtuvė neįtikėtinai "marga" ir skirtinga visoje Italijoje. Tai ne tik tradiciniai makaronai (italai juos vadina pasta), bet ir gausybė daržovių, vaisių (čia auga daugybė pasaulio augalų kultūrų – citrusiniai vaisiai, persikai, riešutmedžiai ir, žinoma, per 250 rūšių vynuogių), žuvies, sūrio patiekalų. Visas socialinis gyvenimas Italijoje vyksta prie valgiais nukrauto stalo, todėl italai valgo daug ir neskubėdami. Pietūs susideda iš 3–6 patiekalų. Pradžioje patiekiami šalti užkandžiai ar salotos, vėliau – pirmasis patiekalas. Dažniausiai pirmasis patiekalas – tai makaronai, rissoto (karštas ryžių patiekalas) arba sriuba. Antrajam arba pagrindiniam patiekalui gali būti patiekiamos jūrų gėrybės, karšti mėsos, sūrio ar daržovių patiekalai. Kartu su pagrindiniu patiekalu patiekiamas garnyras iš karštų daržovių, salotų, ryžių ar makaronų. Toliau patiekiami sūriai, vaisiai, desertas, ekspreso kava ir gėrimai. Itališki patiekalai atrodo lengvi ir švieži, todėl italu virtuvė laikoma viena sveikiausių pasaulyje. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-01-30
DalykasKulinarijos referatas
KategorijaKita >  Kulinarija
TipasReferatai
Apimtis28 puslapiai 
Literatūros šaltiniai7
Dydis149.36 KB
AutoriusDeividas
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas11
Švietimo institucijaAlytaus dailiųjų amatų mokykla
Failo pavadinimasMicrosoft Word italijos virtuve [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 28 puslapiai 
  • Alytaus dailiųjų amatų mokykla / 11 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą