Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Kita>Kulinarija>Grybų kokybės tyrimas ir įvertinimas
   
   
   
-1
naudingas 0 / nenaudingas -1

Grybų kokybės tyrimas ir įvertinimas

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324252627282930
Aprašymas

Įvadas. Grybų charakteristika. Maistinė ir energetinė vertė. Forma ir konsistencija. Klasifikacija į maistines kategorijas. Grybai maisto pramonėje. Apsaugos priemonės. Grybų laikymas, ruošimas vartojimui. Laikymas. Grybai kulinarijoje. Grybai medicinoje. Gydomosios savybės. Psichotropinės savybės. Istorinės žinios. Tyrimai. Psichotropiniai grybai Lietuvoje. Grybų sistematika. Grybų mitybinė vertė. Kokybės vertinimas. Gedimo sukėlėjai ir jų identifikavimas. Kokybės vertinimas. Grybų kenkėjai. Kursinio darbo pritaikymas. Džiovinimas. Sūdymas. Marinavimas. Grybų sultys (ekstraktas). Grybai savo sultyse. Kepti grybai. Raugti grybai. Grybų miltai. Grybų užšaldymas. Grybų ikra. Pyragas su grybais. Salierų salotos su pievagrybiais, marinuotais apelsinų sultyse. Vaizdinė medžiaga. Išvados.

Ištrauka

Grybai labai paplitę gamtoje. Jie neatskiriama miško dangos dalis, jų gausu parke, sode, vandenyje, ypač daug dirvožemyje. Viename grame daržo žemės grybų ir jų sporų yra šimtai tūkstančių ar net milijonai. Grybų sporos sklando padange (aptinkamos net 33 km aukštyje), vėjo nunešamos tūkstančius kilometrų.
Grybai-tai ne tik mums gerai pažįstami baravikai, raudonviršiai, kazlėkai, žaliokės ar ūmėdės, bet įvairiausi kempininiai grybai, ardantys medieną. O kiek žalos žemės ūkiui padaro grybų sukeltos rūdys, kūlės, rauplės, miltligės, sunaikindamos milijonus tonų grūdų, vaisių, uogų ir daržovių. Duageliožmogaus bei gyvulių ligų-mikozų- sukelėjai taip pat yra grybai. Jie graiuna namus, ardo tiltus, užtvankas, pūdo šiltnamius ir rūsius, gadina netinkamai laikomus maisto produktus, naikina įvairius pramonės gaminius.
Norint apsaugoti vertingus ir labaibrangius prietaisus, meno kūrinius bei pramonės gaminius nuo pelėjimo, svarbiausia jų nepadengti dažais, kuriose yra organinės kilmės medžiagų (baltymų, augalinių aliejų, glicerino ir kt.), tinkančių pelėsių mitybai. Daugelis grybų prisitaiko prie įvairių sąlygų. Yra grybų, kurių sporos nepraranda gyvybingumo net keletą dešimtmečių.
Nemaža grybų plačiai vartojama maistui. Augalinės bei gyvulinės kilmės medžiagas ir jų liekanas ardantys grybai pagausina dirvožemyje augalams riekalingų maisto medžiagų. Miškas be grybų skurstų arba visai žūtų, nes jie drauge su bakterijomis ir kai kuriais kitais mikroorganizmais miško paklotę (lapus, spyglius, šakas, hegyvą žolinę dangą), taip pat kelmus, išvirtusius medžius paverčia puria, derlinga dirva. Tokiu būdu grybai ir bakterijos atlieka ne tik sanitaro vaidmenį, bet ir aktyviai dalyvauja gamtos medžiagų apykaitoje.
Dabar iš valgomųjų bei nuodingųjų grybų yra išskirta keliolika medžiagų (agrocibinas, klitocibinas, atramentinas, inolominas, muskarufinas). Kurios turi antibiotinių ir gydomųjų savybių. Šiomis medžiagomis bandoma gydyti sklerozę, anginą, cholerą, nervines bei vidinės sekrecijos liaukų ir kitokias ligas.
Grybai labai skiriasi dydžiu (nuo smulkiausių organizmų, įžiūrimų tik pro mikroskopą, iki 1m skersmens ir sveriančių 10-15 kg), forma, spalva ir gyvenimo būdu. Iš viso jų yra iki 100 tūkstančių rūšių.

1 Grybų charakteristika. Maistinė ir energėtinė vertė.

Forma ir konsistencija
Egzistuoja skirtinga grybų tramos konsistencija: tvirta, glebi, labai kieta arba trapi, plaušinga, vatiška, mėsinga. Kai kurių grybų rūšių trama, vykstant oksidacijos procesui, keičia spalvą. Perpjovus, perlaužus ar tik prisilietus ji paraudonuoja, pamėlynuoja, pavyzdžiui, raudonviršis per kelias valandas pasikeičia nuo mėlynai violetinės iki tamsiai rusvos spalvos. Tačiau daugumos grybų trama spalvos nekeičia. Kai kurie grybai, pavyzdžiui, piengrybiai išskiria sultis.
Trama - grybo vaisiakūnio sterilioji, nevaisingoji dalis. Tramos sluoksnis yra po luobele. Jis sudarytas iš įvairaus skersmens plonasienių ir storasienių, standžiau ar puriau susipynusių sterilių hifų. Pagal hifų susipynimą trama gali būti minkšta, kieta, trapi, tampri, kamštiška arba puri, sausa arba sultinga. Atskirų rūšių trama skiriasi spalva, konsistencija, kvapu ir skoniu. Pagal specifinį kvapą nesunkiai galima atpažinti jaunabudžių (Hebeloma), plaušabudžių (Inocybe), poniabudžių (Phallus) ir kai kurių kitų genčių grybus. Po vieną kitą rūšį gentyje trama atskiriama iš kartaus, deginančio skonio.
Tramos sluoksnis yra ir grybo kote. Jis randamas po dengiamuoju audiniu, koto vidurinėje dalyje. Kai kurių agarikiečių kepurėlę, o kartais ir kotą perpjovus ar perlaužus, trama keičia spalvą. Kartais pagal tramos skonį mėgiama atskirti valgomuosius grybus nuo nevalgomųjų. Tačiau taip skirstyti pavojinga. Pavyzdžiui, musmirės yra apysaldžios ir malonaus skonio, bet labai nuodingos, o kartūs piengrybiai, ūmėdės ir kiti grybai nuvirinti praranda deginantį skonį ir yra valgomi. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-05-03
DalykasKulinarijos referatas
KategorijaKita >  Kulinarija
TipasReferatai
Apimtis29 puslapiai 
Literatūros šaltiniai4
Dydis659.29 KB
AutoriusLena
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas0
Švietimo institucijaKauno kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word kursinis grybai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 29 puslapiai 
  • Kauno kolegija
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą